-
A priori ir a posteriori
A priori vadinamas toks pažinimas, kuris nepriklauso nuo patyrimo, o a posteriori – tai pažinimas, kuris remiasi patyrimu. Skirtis tarp a priori ir a posteriori yra epistemologinė, t. y. ji žymi skirtingus žinių pagrindimo būdus. Šią skirtį galime atpažinti jau naujųjų amžių filosofų…
-
Abstraktusis realizmas
Abstraktusis realizmas – tai nuostata, kad galimi pasauliai yra abstrakčios esatys. Šios pozicijos šalininkai skirtingai apibūdina, kas yra galimas pasaulis, tačiau visi sutaria, kad tai kažkas, kas išreiškia būdą visai tikrovei būti kažkokiu būdu. Pavyzdžiui, Robertas M. Adamsas teigia (1974: 211), kad galimas…
-
Aktualistiniai kvantoriai
Aktualistiniai kvantoriai – tai kvantoriai, į kurių apimtį patenka tik faktinio pasaulio domene esantys objektai. Modalinės logikos galimų pasaulių semantikoje galimos skirtingos modelių apibrėžtys. Nekintamo domeno semantikoje numatoma, kad modelyje yra tik vienas domenas – jis galioja globaliai visuose pasauliuose. Kita vertus, varijuojančio…
-
Aktualizmas ir posibilizmas
Aktualizmo ir posibilizmo kontroversija – tai šiuolaikinėje modalinėje metafizikoje vykstanti diskusija dėl vien galimų individų buvimo. Aktualizmas yra nuostata, kad viskas, kas bet kokiu būdu yra, faktiškai egzistuoja, o posibilizmas – tai aktualizmui priešinga pažiūra, numatanti, kad tarp absoliučiai visų objektų yra ir…
-
Aletiniai modalumai
Aletiniai modalumai – tai modalumai, nurodantys, ar sakiniu išreiškiama tiesa yra galima, būtina, neįmanoma ar atsitiktinė. Aletiniai modalumai susiję su tuo, kokia yra tikrovė bei kokia ji galėtų būti. Aletinių modalumų nederėtų painioti su episteminiais, kurie susiję su kalbėtojo žiniomis ar nuostatomis apie…
-
Antrininkų teorija
Standartinėje modalinėje predikatų logikoje de re modalinės išraiškos interpretuojamos remiantis individų tapatybe skirtinguose galimuose pasauliuose. Sakoma, kad išraiška: (1) buvimas žmogumi yra esminė Antano savybė. – yra teisinga tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose, kuriuose pats Antanas egzistuoja, Antanas pasižymi savybe…
-
Argumentai prieš abstrakčių objektų egzistavimą
Esama įvairių argumentų prieš abstrakčių objektų egzistavimą. Pagrindiniai iš jų šiuolaikinėse diskusijose yra šie. (I.) Paulas Benacerrafas (1973) aprašo epistemologinę problemą, kylančią įsitikinusiems abstrakčių objektų egizstavimu. Jei abstraktūs objektai egzistuoja, neaišku, kaip galime juos pažinti. Rodos, kad jie mums niekaip neprieinami, nes jie…
-
Argumentai prieš neatskiriamųjų tapatybės principą
Vienas iš svariausių argumentų prieš neatskiriamųjų tapatybės principą buvo išsakytas praėjusiojo amžiaus viduryje Maxo Blacko (1952). Autorius siūlo svarstyti galimybę, kad pasaulyje egzistuoja tik du identiški rutuliai. Abu jie yra iš grynos geležies, abiejų skersmuo yra lygus vienam kilometrui, abu yra tokios pačios…
-
Argumentai už abstrakčių objektų egzistavimą
Šiuolaikinėje analitinėje metafizikoje esama įvairių argumentų už abstrakčių objektų egzistavimą. Gottlobas Frege (1884) teigia, kad matematinio pažinimo objektyvumas ir a priori statusas parodo, jog matematiniai objektai negali būti tapatūs nei išoriniam materialiam pasauliui, nei mūsų idėjoms (Vorstellung). Jei matematiniai objektai būtų tapatūs išoriniam…
-
Atominiai faktai
-
Atsitiktiniai a priori teiginiai
Nors istoriškai sąsaja tarp būtinumo ir a priori statuso laikyta itin glaudi, pastaruoju metu dvejojama, ar visi a priori teiginiai yra ir būtini. Esama argumentų už atstitikinių a priori teiginių egzistavimą. Šią nuostatą gina Saulas Kripkė paskaitose “Vardai ir būtinumas” pateikdamas samprotavimus, turinčius…
-
Atsitiktinis egzistavimas
Kontingentizmas – tai pažiūra, kad objektų egzistavimas yra atsitiktinis. Kalbant tiksliau, kontingentistai sutinka, kad (i) dalis objektų egzistuoja atsitiktinai ir kad (ii) galėjo egzistuoti objektai, kurių faktiškai nėra. Dažniausiu atveju kontingentistai laikosi pozicijos, jog tokie konkretūs objektai kaip katės, šunys ar medžiai galėjo…
-
Atstovų aktualizmas
Aktualizmas – tai pažiūra, jog absoliučiai viskas, kas kažkokiu būdu yra, faktiškai egzistuoja. Atstovų aktualizmas – tai grupė aktualistinių teorijų, kurias jungia pažiūra, jog kasdieniai objektai (stalai, kėdės, žmonės) kiekviename pasaulyje turi atstovą – objektą, pasižymintį tam tikra savybe, jei ir tik jei…
-
Aukštesnės eilės logika
Aukštesnės eilės logika – tai logikos, kuriose nagrinėjama aukštesnės eilės kvantorių ir aukštesnės eilės tapatybės loginės savybės. Klasikinė kvantorinė logika yra pirmos eilės, mat joje galima kvantifikuoti tik vardo pozicijoje esančius termus. Pavyzdžiui, joje iš galima išvesti tai, kad Aukštesnės ėilės logikoje galima…
-
Barcan formulė ir jos konversija
Barcan formulė ir jos konversija – tai svarbūs kvantorinės modalinės logikos principai, apibrėžiantys sąveiką tarp kvantorių ir modalinių operatorių. Barcan formule vadinama viena iš šių dviejų ekvivalenčių schemų: (2) schema gaunama atlikus sakinio (1) kontrapoziciją ir pakeitus galimybės operatorių ir dalinį kvantorių atitinkamai…
-
Būtina ir atsitiktinė tapatybė
Iki Saulo Kripkės darbų formaliojoje galimų pasaulių semantikoje (žr. Modalinė logika) ir kalbos filosofijoje pasirodymo buvo plačiai priimama, kad dalis tapatybių yra atsitiktinės – jei turime du vardus a ir b, kurių prasmė nesutampa, o reikšmė (referentas) yra ta pati, tai teiginys a…
-
Būtinai unikalios savybės
Būtinai unikali individo savybė – tai tokia savybė, kuria negali pasižymėti joks kitas individas. Pavyzdžiui, galima manyti, kad būti Dvasios fenomenologijos autoriumi yra būtinai unikali, nors ir neesminė Georgo Hegelio savybė, t. y. neįmanoma, kad kažkoks kitas individas būtų parašęs Dvasios fenomenologiją, nors…
-
Būtinas egzistavimas
Necesitistai laikosi nuostatos, kad objektai egzistuoja būtinai. Jie teigia, kad net jei Vitgenšteinas neturi vaikų, faktiškai egzistuoja objektas, kuris galėjo būti Vitgenšteino vaikas (pvz. Linsky & Zalta 1994, 1996; Williamson 1998, 2002, 2010, 2013). Tai reiškia, kad necesitizmo atstovai įsipareigoja teiginiui □∀x□∃y(x =y). …
-
Būtini a posteriori teiginiai
Nors istoriškai sąsaja tarp atsitiktinumo ir a posteriori statuso laikyta itin glaudžia, pastaruoju metu dvejojama, ar visi a posteriori teiginiai yra ir atsitiktiniai. Esama argumentų už būtinų a posteriori teiginių egzistavimą. Šią nuostatą gina Saulas Kripkė paskaitose “Vardai ir būtinumas” pateikdamas samprotavimus už…
-
Chisholmo paradoksas
Standartinėje modalinėje predikatų logikoje priimama nuostata, kad vienas ir tas pats individas gali egzistuoti keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teigiant, kad Sokratas galėjo turėti kitokios formos nosį, numatome, jog egzistuoja (nefaktinis) galimas pasaulis, kuriame Sokratas egzistuoja ir turi kitokios formos nosį – jei šis…
-
D. Lewiso modalinis realizmas: aktualistinė ir posibilistinė interpretacija
Remiantis Davido Lewiso modaliniu realizmu (1986), visi galimi pasauliai yra konkrečios fizinės sistemos, nesusijusios viena su kita jokiais erdviniais ar laikiniais ryšiais. Anot Lewiso, visi galimi pasauliai yra, nors tik vienas faktine prasme (aktualiai) egzistuoja. Aktualizmas yra nuostata, kad viskas, kas bet kokiu…
-
Dalykų padėtis
Dalykų padėtys – tai būdai kaip tikrovė galėtų susiklostyti. Kai kurių filosofų manymu, dalykų padėtys paaiškina, kodėl kai kurie sakiniai yra teisingi, o kiti klaidingi – kai sakiniu išreikšta dalykų padėtis susiklosto ar galioja, tai sakinys yra teisingas, o priešingu atveju – klaidingas.…
-
De re ir de dicto
Didelė dalis išraiškų, išreiškiančių propozicines nuostatas, aletinius modalumus (galimybę ir būtinumą), temporalinius teiginius ir panašiai, yra dviprasmės. Pavyzdžiui, išraiškos: (1) Petras mano, kad Aušrinė žvaigždė ryte buvo itin ryški. (2) Sokratas yra būtinai žmogus. (3) Lietuvos Respublikos Prezidentas bus krikščionis demokratas. – yra…
-
Deontiniai modalumai
Deontiniai modalumai – tai modalumai, išreiškiantys tai, kas privalu, tai, kas leistina, tai kas, draustina, ir t. t. ir pan. Deontinėje logikoje įprastai įsivedami du modalumai: privalu, kad… bei leistina, kad … . Tai, kad privalu, jog A, reiškia, kad visuose deontiškai prieinamuose…
-
Egzistavimas ir neegzistuojantys objektai
Remiantis plačiai paplitusia kvainiška ontologijos samprata (Quine 1948), pamatinis šioje filosofijos srityje kylantis klausimas yra kas egzistuoja? Atsakyti į šį klausimą – tai sudaryti bendriausio pobūdžio sąrašą esinių ar objektų, kurie egzistuoja. Pavyzdžiui, materialistinio pasaulėvaizdžio šalininkai teigia, kad visa, kas yra, esti laike…
-
Egzistavimo predikatas
Egzistavimo predikatas apibrėžiamas predikatas išreiškiantis savybę būti tokiu x, kuriam egzistuoja kažkoks y, kuriam x yra tapatus. Formaliai tai išreiškiama naudojant lambda termus: λx. ∃y(x = y). Šia savybe pasižymi būtent tie objektai, kurie egzistuoja.
-
Ekvivalencijos santykis
Šiuolaikinėje aibių teorijoje n-vietis santykis suprantamas kaip aibė n-viečių sutvarkytų aibių. Pavyzdžiui, dvivietis santykis < (mažiau nei) suprantamas kaip aibė dviviečių sutvarkytų aibių (kitaip – porų). Ši aibė atrodo daugmaž taip: {<0, 1>, <0, 2>, <1, 2>, <1, 3>, <123123, 32412411>, …}. Dvivietis…
-
Episteminiai modalumai
Episteminiai modalumai – tai modalumai susiję su tuo, kas būtina ir galima, atžvilgiu mūsų turimų žinių, modalumai susiję su žinojimu ir su buvimu suderinamu su turimomis žiniomis. Šiuos modalumus studijuoja episteminė logika, kuri remiasi galimų pasaulių semantika. Ją pirmą kartą išplėtojo Jakko Hintikka.…
-
Esencializmas
Esencializmas – tai metafizinė pažiūra, numatanti, kad objektai turi esminių savybių. XX amžiaus pirmoje pusėje analitinėje filosofijoje dėl pozityvizmo įtakos bei Willardo V. O. Quine’o pateiktos esencializmo kritikos (1953: 65–81, 1960: 195–200) šios metafizinės nuostatos įtaka buvo sumenkusi. Tačiau po Saulo Kripkės darbų…
-
Esmė
Žodis esmė yra kilęs iš lotyniško žodžio essentia, o pastarasis – tai Cicerono pasiūlytas Aristotelio frazės to ti ên einai vertimas. Jei šią Aristotelio frazę išverstume pažodžiui, ji reikštų „tai, kas buvo būti“. Čia turima galvoje, kad objektams būdingas tam tikras buvimo būdas,…
-
Esminės ir atsitiktinės savybės
Šiuolaikinės analitinės metafizikos kontekste galima išskirti tris skirties tarp esminių ir atsitiktinių savybių sampratas: skeptinę-konvencionalistinę (atstovaujamą Willardo V. O. Quine’o), modalinę (siūlomą Saulo Kripkės ir Alvino Plantingos) ir tikrojo apibrėžimo (ginamą Kito Fine’o). Skeptinė konvencionalistinė samprata Vienas iš įtakingiausių analitinės filosofijos atstovų W.…
-
Formalios tapatybės savybės
Žvelgiant į tapatybę formaliai, ji yra minimalus ekvivalentus santykis, kurio atžvilgiu galioja tapačiųjų neatskiriamumo (indiscernibility of identicals) principas. Sakome, kad bet koks aibės A atžvilgiu apibrėžtas santykis ~ yra ekvivalentus, jei ir tik jei visiems x, y, z ∊ A: 1. x ~…
-
Galimi pasauliai
Galimų pasaulių (possible worlds) idėja šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje visų pirma pasitelkiama analizuojant modalinius – galimybę ir būtinumą išreiškiančius – sakinius. Analizuojant tokius sakinius kaip žolė galėjo būti mėlyna ar būtina, kad 2+2=4, sakoma, jog pirmasis yra teisingas, jei ir tik jei yra bent…
-
Galimų pasaulių ontologinis statusas
Šiame straipsnyje glaustai aptariamos pagrindinės praėjusiojo šimtmečio analitinės metafizikos teorijos, siūlančios skirtingus atsakymus į klausimą apie galimų pasaulių prigimtį. Modalinis realizmas Vieną iš kontroversiškiausių atsakymų į klausimą, kas yra galimas pasaulis, pasiūlė Deividas Lewisas (1968, 1973, 1986). Jis gynė modalinį realizmą – pažiūrą,…
-
Indeksinė išraiška
-
Individuali esmė
Žodis esmė yra kilęs iš lotyniško žodžio essentia, o pastarasis – tai Cicerono pasiūlytas Aristotelio frazės to ti ên einai vertimas. Jei šią Aristotelio frazę išverstume pažodžiui, ji reikštų „tai, kas buvo būti“. Čia turima galvoje, kad objektams būdingas tam tikras buvimo būdas, dėl kurio jie…
-
Instanciacija
-
Intensionalios esatys
-
Įrodymų teorija
Įrodymų teorija – tai matematinės logikos šaka nagrinėjanti įrodymų formalias savybes. Esama įvairių būdų kaip galima pateikti įrodymų teoriją loginei kalbai L – semantinių medžių, aksiomatinės sistemos, sekvencijų skaičiavimas ir t. t. Deduktyvioje sistemoje D ψ išvedimą iš prielaidų φ1,…, φn žymėsime φ1,…
-
Kokybinės ir nekokybinės savybės
Kokybinės savybės yra tokios savybės, kurios gali būti adekvačiai išreikštos be nuorodos (reference) į konkrečius individus – t. y., nevartojant individinių konstantų, tikrinių vardų, indeksinių žodžių ir pan. Nekokybinės savybės yra tos, kurios negali būti išreikštos tokiu būdu. Tarkime, galima manyti, jog savybė…
-
Leibnizo dėsnis
Leibnizo dėsnis numato, kad jei a ir b yra tas pats objektas, tai visos savybės, kuriomis pasižymi a, yra ir savybės, kuriomis pasižymi b. Įrodymų teorijos kontekste tapatybė apibrėžiama naudojant dvi aksiomas: refleksyvumą ir Leibnizo dėsnį. Refleksyvumo aksioma teigia, kad: (ref) ⊢ t…
-
Metafizinė tarppasaulinės tapatybės problema
Metafizinė tarppasaulinė tapatybės problema aiškiausiu būdu gali būti išreikšta pasitelkus samprotavimą, suformuluotą Rodericko Chisholmo 1967 m. publikuotame straipsnyje Identity through Possible Worlds: Some Questions (tai vadinamasis Chisholmo paradoksas, plačiau žr. Chisholmo paradoksas). Šio samprotavimo eiga yra tokia: tarkime, kad faktiniame pasaulyje w0 Adomas gyveno 930 metų, o Nojus…
-
Modalinė esminių ir atsitiktinių savybių samprata
Didžioji dalis šiuolaikinės metafizikos atstovų teigia, kad skirtis tarp esminių ir atsitiktinių savybių yra objektyvi ir tai, jog šią skirtį galime adekvačiai apibrėžti modaliniais terminais pasitelkiant galimų pasaulių semantiką (possible worlds semantics) (žr. Modalinė logika). Modalinės esminių ir atsitiktinių savybių sampratos šalininkai laikosi…
-
Modalinė logika
Modalinė logika – tai matematinės logikos sritis, tyrinėjanti loginius sąryšius tarp galimybę ir būtinumą išreiškiančių sakinių. Ir kasdienėje kalboje, ir filosofiniame bei moksliniame diskurse gausu modalinių sakinių: būtinai du plius du yra keturi, Gitanas Nausėda galėjo netapti Lietuvos Respublikos Prezidentu; būtina, kad jei…
-
Modalinė predikatų logika
Predikatų modalinė logika gaunama prie klasikinės predikatų logikos prijungus modalinius operatorius. Šitai galima atlikti skirtingais būdais, priklausomai nuo to, kaip atsakysime į klausimus: ar kiekviena individinė konstanta visuose galimuose pasauliuose nurodo į tą patį individą?. Ar modelis turi tik vieną domeną, ar po…
-
Modalinė teiginių logika
Modalinė teiginių logika gaunama prie klasikinės teiginių logikos prijungus modalinius operatorius būtinai (□) ir galimai (◇). Modalinės teiginių logikos simboliai yra: paprastųjų sakinių aibės PS = {p0, p1, …} nariai; ⊥ (prieštaravimas), ~ (neigimas), & (konjunkcija), □ (būtinumo operatorius), ( (kairysis skliaustas), )…
-
Modalinės predikatų logikos semantika
-
Modalinės teiginių logikos įrodymų teorija
Deduktyvioje sistemoje D ψ išvedimą iš prielaidų φ1,…, φn žymėsime φ1, …, φn ⊢D ψ. φ1, …, φn ⊢D ψ reiškia, kad esama sakinio ψ įrodymo iš prielaidų φ1, …, φn. Jei sistemoje D galime įrodyti formulę ψ nesiremdami jokiomis prielaidomis, tai sakysime,…
-
Modalinės teiginių logikos semantika
Nusakėme modalinės teiginių logikos simbolius bei taisyklingas formules. Dabar specifikuojame, kada taisyklingos formulės yra teisingos modeliuose. Šiam tikslui mums reikės poros papildomų apibrėžimų. Kripkės rėmas F – tai dvejetas (W, R), kur formaliai W – tai netuščia aibė, o R apibrėžiame kaip R ⊆…
-
Modalinis kombinatyvizmas
Kombinatyvizmas remiasi nuostata, jog nefaktiniai galimi pasauliai yra faktiniame pasaulyje esančių objektų ir savybių deriniai. Pagrindinė mintis čia yra ta, kad pertvarkius (kitu būdu sugrupavus) faktiniame pasaulyje esančius objektus bei jų savybes gaunama gausybė nefaktinių galimų pasaulių. Sekdami Vitgenšteino Traktatu kombinatyvistai priima, kad pasaulis yra…
-
Modalinis realizmas
Vieną iš kontroversiškiausių atsakymų į klausimą, kas yra galimas pasaulis, pasiūlė Deividas Lewisas (1968, 1973, 1986). Jis gynė modalinį realizmą – pažiūrą, kad visi galimi pasauliai yra tokie pat realūs ir konkretūs kaip mūsų faktinis pasaulis. Pagal šią galimo pasaulio sampratą galima teigti,…
-
Neatskiriamųjų tapatybė
Neatskiriamųjų tapatybės taisyklė – tai metafizinis principas, pagal kurį neįmanoma, kad du objektai pasižymėtų tomis pačiomis savybėmis, bet būtų netapatūs. Simboline forma neatskiriamųjų tapatybės principą galima perteikti tokiu būdu: (NTP) ∀S∀x∀y((Sx ↔ Sy) → x=y), Tai reiškia, kad visoms savybėms S ir visiems individams x ir…
-
Necesitizmas / kontingentizmas
Kontingentizmas – tai pažiūra, kad objektų egzistavimas yra atsitiktinis. Kalbant tiksliau, kontingentistai sutinka, kad (i) dalis objektų egzistuoja atsitiktinai ir kad (ii) galėjo egzistuoti objektai, kurių faktiškai nėra. Dažniausiu atveju kontingentistai laikosi pozicijos, jog tokie konkretūs objektai kaip katės, šunys ar medžiai galėjo…
-
Neišvengiamumo argumentas
Vienas geriausiai žinomų argumentų už abstrakčių objektų egzistavimą – tai garsusis Willardo V. O. Quine’o (1955, 1976, 1981, 1986) ir Hilary’o Putnamo (1971, 2012) neišvengiamumo argumentas (indispensability argument). Šie autoriai teigia, kad reikia įsipareigoti matematinių objektų egzistavimui, kadangi jie neišvengiami mūsų geriausiose mokslinėse…
-
Nekintamo domeno semantika
Tam, kad apibrėžtume nekintamo domeno predikatų modalinės logikos semantiką, mums reikės poros papildomų terminų. Nekintamo domeno papildytas Kripkės rėmas G – tai trejetas (W, R, D), kai W – tai aibė galimų pasaulių, R – prieinamumo ryšys tarp galimų pasaulių, R ⊆ W2,…
-
Nesantykinės savybės
-
Panašumo santykis
-
Pareitis
Aibė savybių A pareina (supervenes) nuo aibės savybių B tik tokiu atveju, kai neįmanoma, kad du objektai skirtųsi turimomis A savybėmis, bet nesiskirtų turimomis B savybėmis. Kalbant tiksliau, A pareina nuo B, jei ir tik jei visiems x ir y bei visoms savybėmis…
-
Posibilistiniai kvantoriai
[Tiesa modelyje] Taisyklinga predikatų modalinės logikos formulės φ teisingumą varijuojančio domeno modelyje apibrėžiame lygiai taip pat, kaip ir nekintamo domeno modeliuose, išskyrus: aktualistiniai kvantoriai M, w, a ⊨ ∃xφ jei ir tik jei M, w, a[d / x] ⊨ φ bent vienam d…
-
Prieinamumo ryšys
-
Priežastiniai ryšiai
-
Prigimtinės rūšys
-
Refleksyvumas
Šiuolaikinėje aibių teorijoje n-vietis santykis suprantamas kaip aibė n-viečių sutvarkytų aibių. Pavyzdžiui, dvivietis santykis < (mažiau nei) suprantamas kaip aibė dviviečių sutvarkytų aibių (kitaip – porų). Ši aibė atrodo daugmaž taip: {<0, 1>, <0, 2>, <1, 2>, <1, 3>, <123123, 32412411>, …}. Dvivietis…
-
Rigidiniai designatoriai
Rigidiniai designatoriai – tai tokie terminai, kurių semantinė reikšmė visuose galimuose pasauliuose yra vienoda. Vardų atveju tai reiškia, kad vardas yra rigidinis designatorius tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose jis nurodo tą patį objektą. Kadangi daugelis objektų egzistuoja atsitiktinai, dažnai priimama…
-
Semantinė tarppasaulinės tapatybės problema
Semantinė tarppasaulinės tapatybės problema gali būti nusakyta tokiu būdu:faktiniame galimame pasaulyje egzistuoja Gitanas Nausėda. Yra žinoma, kad Nausėda yra žmogus, bibliofilas, aukščiausias Lietuvos Respublikos Prezidentas, žemiausias dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas ir t. t. Anksčiau svarstytas galimas pasaulis, kuriame Nausėda pasirenka kitokį gyvenimo būdą…
-
Silpnoji pareities samprata
A pareina nuo B silpnąja prasme, jei ir tik jei visiems galimiems pasauliams w bei visiems x ir y pasaulyje w galioja, kad jei x ir y turi tas pačias B savybes, tai x ir y turi tas pačias A savybes.
-
Simetriškumas
Šiuolaikinėje aibių teorijoje n-vietis santykis suprantamas kaip aibė n-viečių sutvarkytų aibių. Pavyzdžiui, dvivietis santykis < (mažiau nei) suprantamas kaip aibė dviviečių sutvarkytų aibių (kitaip – porų). Ši aibė atrodo daugmaž taip: {<0, 1>, <0, 2>, <1, 2>, <1, 3>, <123123, 32412411>, …}. Santyksi…
-
Šitybė
Šitybė – tai nekokybinė individuali objekto esmė. Objekto individuali esmė – tai esminė ir būtinai unikali objekto savybė. Nekokybinės savybės – tai savybės, kurios negali būti išreišktos formulėmis, kurios neturi individinių konstantų. Įprastai savybė būti tapačiu Sokratui yra šitybė – ši savybė yra…
-
Skeptinė konvencionalistinė esminių ir atsitiktinių savybių samprata
Vienas iš įtakingiausių analitinės filosofijos atstovų W. V. O. Quine’as kritikavo skirties tarp esminių ir atsitiktinių savybių pagrįstumą. Jis laikėsi nuostatos, kad objekto esminės ir atsitiktinės savybės priklauso ne nuo paties objekto prigimties, o nuo mūsų objekto apibūdinimo būdo. Šią poziciją Quine’as grindžia…
-
Stiprioji pareities samprata
A pareina nuo B stipriąja prasme, jei ir tik jei visiems galimiems pasauliams w1 ir w2 bei visiems x, kurie egzistuoja w1, ir visiems y, kurie egzistuoja w2, galioja, kad jei x pasaulyje w1 ir y pasaulyje w2 turi tas pačias B savybes,…
-
Subsistavimas
-
Tapačiųjų neatskiriamumo principas
-
Tapatybė
Du objektai x ir y yra tapatūs tada ir tik tada, kai x ir y yra vienas ir tas pats objektas. Pavyzdžiui, Aušrinę ir Vakarinę žvaigždę sieja tapatybės santykis, nes Venera yra Venera, o Naujasis Amsterdamas ir Niujorkas yra tapatybės santykyje, nes Naujasis…
-
Tapatybės būtinumas modalinėje predikatų logikoje
Kadangi tiek kintamųjų priskyrimo funkciją, tiek ir individinių konstantų denotaciją apibrėžėme globaliai visame modelyje, tai tapatybės būtinumas trivialiai plaukia tiek nekintamo domeno semantikoje, tiek varijuojančio domeno semantikoje, t. y. ⊨NL t1 = t2 → □( t1 = t2) ir ⊨VL t1 = t2…
-
Tarppasaulinės tapatybės problema
Modalinė predikatų logika suteikia galimybę analizuoti galimybę ir būtinumą išreiškiančius sakinius apie individus ir jų turimas savybes. Standartinės modalinės predikatų logikos kontekste nusakydami sakinių, priskiriančių individams atsitiktines savybes, teisingumo sąlygas numatome, kad vienas ir tas pats individas egzistuoja keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teiginys:…
-
Temporaliniai modalumai
-
Tikrojo apibrėžimo samprata
Tikrojo apibrėžimo esminių ir atsitiktinių savybių skirties sampratos šalininkai mano, kad modalinės sampratos proponentai susiduria ne tik su minėtomis šalutinėmis teorinėmis problemomis, bet ir su kur kas svarbesniu sunkumu – esminių savybių kategorija negali būti adekvačiai eksplikuota vien modaliniais terminais. Remiantis modaliniu esminės…
-
Tranzityvumas
Šiuolaikinėje aibių teorijoje n-vietis santykis suprantamas kaip aibė n-viečių sutvarkytų aibių. Pavyzdžiui, dvivietis santykis < (mažiau nei) suprantamas kaip aibė dviviečių sutvarkytų aibių (kitaip – porų). Ši aibė atrodo daugmaž taip: {<0, 1>, <0, 2>, <1, 2>, <1, 3>, <123123, 32412411>, …}. Santykis…
-
Varijuojančio domeno semantika
Nekintamo domeno modeliuose turime tik vieną domeną. Kiekviename galimame pasaulyje kvantorių galiojimo sritis yra identiška, t. y. modelio domenas D. Tačiau kaip minėta anksčiau, gali atrodyti, kad skirtingi objektai egzistuoja skirtinguose pasauliuose. Atrodytų, kad kvantoriai gali turėti vis kitokius domenus skirtinguose pasauliuose. Neformaliai,…
-
Vien galimi individai
Vien galimi individai – tai faktiškai neegzistuojantys individai, kurie galėtų egzistuoti ir kurie kažkokiu būdu yra (tačiau neegzistuoja). Posibilistinės pozicijos atstovai postuluoja vien galimus individus.