Kombinatyvizmas remiasi nuostata, jog nefaktiniai galimi pasauliai yra faktiniame pasaulyje esančių objektų ir savybių deriniai. Pagrindinė mintis čia yra ta, kad pertvarkius (kitu būdu sugrupavus) faktiniame pasaulyje esančius objektus bei jų savybes gaunama gausybė nefaktinių galimų pasaulių.
Sekdami Vitgenšteino Traktatu kombinatyvistai priima, kad pasaulis yra faktų, o ne daiktų visuma. Atominiai faktai čia suprantami tokiu būdu: objektai a1,…, an yra n-viečiame santykyje R, jei ir tik jei yra faktas, kad a1,…, an instancijuoja R. Sakoma, kad pasaulis yra faktų, o ne daiktų visuma, nes laikomasi nuostatos, jog faktai yra ontologiškai pirminiai objektų ir savybių (ar n-viečių santykių) atžvilgiu. Deividas M. Armstrongas, vienas garsiausių kombinatyvizmo plėtotojų, teigia, kad objektai ir savybės yra tik faktų aspektai ar abstrakcijos iš faktų (Armstrong 1986: 577).
Kombinatyvistai teigia, kad faktinis pasaulis yra faktas, įtraukiantis visus atominius faktus bei aukštesnio lygmens faktą, kad būtent šie atominiai faktai yra visi pirmo lygmens atominiai faktai. Atitinkamai sakoma, kad galimi pasauliai yra aktualių atominių faktų sudedamųjų dalių rekombinacijos: pavyzdžiui, nors faktiškai Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas yra prie Lietuvos Respublikos prezidentūros, įmanoma perkombinuoti pasaulį tokiu būdu, kad ji būtų prie Lukiškių aikštės. Kebliausia šioje teorijoje kylanti problema yra ta, jog metafizine prasme galėtų egzistuoti kažkoks objektas, kuris nėra faktinis. Tačiau pagal šią teoriją taip nėra, nes iš naujų kombinacijų galime išgauti naujus faktus, bet niekaip nesukursime naujų objektų, kurie yra faktų dalys.