Kontingentizmas – tai pažiūra, kad objektų egzistavimas yra atsitiktinis. Kalbant tiksliau, kontingentistai sutinka, kad (i) dalis objektų egzistuoja atsitiktinai ir kad (ii) galėjo egzistuoti objektai, kurių faktiškai nėra. Dažniausiu atveju kontingentistai laikosi pozicijos, jog tokie konkretūs objektai kaip katės, šunys ar medžiai galėjo neegzistuoti. Taip pat įprastai jie išpažįsta pažiūrą kad net jei, pavyzdžiui, Liudvigas Vitgenšteinas neturėjo vaikų, vis dėlto galėjo egzistuoti objektas, kuris, jei būtų egzistavęs, būtų buvęs Vitgenšteino vaikas (pvz. Plantinga 1974, 1976; Stalnaker 2012, 2016). Kalbant formaliai, kontingentizmo atstovai atmeta principą □∀x□∃y(x =y). Necesitistai laikosi priešingos pozicijos – jų manymu, objektų egzistavimas yra būtinas. Jie teigia, kad net jei Vitgenšteinas neturi vaikų, faktiškai egzistuoja objektas, kuris galėjo būti Vitgenšteino vaikas (pvz. Linsky & Zalta 1994, 1996; Williamson 1998, 2002, 2010, 2013). Tai reiškia, kad necesitizmo atstovai įsipareigoja teiginiui □∀x□∃y(x =y). Nors kontingentizmas yra patraukli pozicija, mat ji gerai atitinka mūsų kasdienį pasaulėvaizdį, ši pažiūra susiduria su daugybe teorinių problemų.
