Vienas iš įtakingiausių analitinės filosofijos atstovų W. V. O. Quine’as kritikavo skirties tarp esminių ir atsitiktinių savybių pagrįstumą. Jis laikėsi nuostatos, kad objekto esminės ir atsitiktinės savybės priklauso ne nuo paties objekto prigimties, o nuo mūsų objekto apibūdinimo būdo. Šią poziciją Quine’as grindžia keliais samprotavimais.
Pirmasis samprotavimas (Quine 1960: 195–200). Tarkime, kad visi matematikai iš esmės yra protingi, bet atsitiktinai turi dvi kojas. Taip pat priimkime prielaidą, kad visi dviratininkai iš esmės turi dvi kojas, bet yra atsitiktinai protingi. Tarkime, kad Tomas yra ir matematikas, ir dviratininkas. Ką tokiu atveju turėtume sakyti apie patį Tomą? Kadangi jis matematikas, tai:
Tomas iš esmės protingas ir atsitiktinai turi dvi kojas.
Bet Tomas yra ir dviratininkas, taigi:
Tomas iš esmės turi dvi kojas ir atsitiktinai yra protingas.
Ar Tomas pats savaime, t. y. neatsižvelgiant į būdą, kuriuo mes jį apibūdiname, yra iš esmės protingas? Jei bandytume atsakyti į šį klausimą, tai turėtume tarti, kad buvimas protingu yra ir esminė, ir atsitiktinė Tomo savybė. Quine’as daro išvadą, kad jei nepateikiame objekto apibūdinimo, tai negalime klausti, ar objekto savybė S yra jam esminė ar atsitikinė. Jo nuomone, pastarasis klausimas prasmingas tiek pat kiek ir klausimas „ar šis objektas yra aukštesnis už?“ Abiejuose klausimuose trūksta prasminės sudedamosios dalies: pirmuoju atveju – objekto apibūdinimo, o antruoju – objekto, už kurį kažkas yra ar nėra aukštesnis, įvardijimo.
Antrasis samprotavimas (Quine 1963: 145–150). Jei esminės ir atsitiktinės objekto savybės nepriklausytų nuo mūsų objekto apibūdinimo būdo, tai samprotavimas:
□(8 > 7)
planetų skaičius = 8
– vadinasi:
□(planetų skaičius > 7)
– būtų pagrįstas, nes išraiškos „8“ ir „planetų skaičius“ nurodo tą patį objektą, t. y. skaičių 8, taigi salva vertitate visuose sakiniuose galime sukeisti pirmąją išraišką su antrąja. Tačiau akivaizdu, jog planetų skaičius galėjo būti mažesnis nei 7, t. y. (5) teiginys yra klaidingas (pavyzdžiui, jei Marsas ir Merkurijus neegzistuotų, tai Saulės sistemos planetų būtų tik šešios). Quine’as daro išvadą, kad priklausomai nuo to, kaip mes nurodome, t. y. kokiu būdu specifikuojame skaičių 8, jis arba bus būtinai didesnis nei 7, arba ne. Ši skeptinė konvencionalistinė pozicija esminių ir atsitiktinių savybių skirties atžvilgiu didžia dalimi grindžiama Quine’o skepticizmu de re modalumų atžvilgiu.