Tag: tarppasaulinės tapatybės problema

  • Metafizinė tarppasaulinės tapatybės problema

    Metafizinė tarppasaulinė tapatybės problema aiškiausiu būdu gali būti išreikšta pasitelkus samprotavimą, suformuluotą Rodericko Chisholmo 1967 m. publikuotame straipsnyje Identity through Possible Worlds: Some Questions (tai vadinamasis Chisholmo paradoksas, plačiau žr. Chisholmo paradoksas). Šio samprotavimo eiga yra tokia: tarkime, kad faktiniame pasaulyje w0 Adomas gyveno 930 metų, o Nojus – 950. Akivaizdu, kad yra toks galimas pasaulis w1, kuriame Adomas gyveno 931…

  • Semantinė tarppasaulinės tapatybės problema

    Semantinė tarppasaulinės tapatybės problema gali būti nusakyta tokiu būdu:faktiniame galimame pasaulyje egzistuoja Gitanas Nausėda. Yra žinoma, kad Nausėda yra žmogus, bibliofilas, aukščiausias Lietuvos Respublikos Prezidentas, žemiausias dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas ir t. t. Anksčiau svarstytas galimas pasaulis, kuriame Nausėda pasirenka kitokį gyvenimo būdą ir tampa filosofu. Ši galimybė yra reali, nes pamatiniuose būties principuose nebuvo…

  • Chisholmo paradoksas

    Standartinėje modalinėje predikatų logikoje priimama nuostata, kad vienas ir tas pats individas gali egzistuoti keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teigiant, kad Sokratas galėjo turėti kitokios formos nosį, numatome, jog egzistuoja (nefaktinis) galimas pasaulis, kuriame Sokratas egzistuoja ir turi kitokios formos nosį – jei šis galimas pasaulis būtų buvęs aktualus, tai Sokratas iš tikrųjų būtų turėjęs kitokią…

  • De re ir de dicto

    Didelė dalis išraiškų, išreiškiančių propozicines nuostatas, aletinius modalumus (galimybę ir būtinumą), temporalinius teiginius ir panašiai, yra dviprasmės. Pavyzdžiui, išraiškos: (1) Petras mano, kad Aušrinė žvaigždė ryte buvo itin ryški. (2) Sokratas yra būtinai žmogus. (3) Lietuvos Respublikos Prezidentas bus krikščionis demokratas. – yra dviprasmės. Kiekvienu atveju išraišką galime interpretuoti kaip teigiančią kažką arba apie objektą…

  • Esmė

    Žodis esmė yra kilęs iš lotyniško žodžio essentia, o pastarasis – tai Cicerono pasiūlytas Aristotelio frazės to ti ên einai vertimas. Jei šią Aristotelio frazę išverstume pažodžiui, ji reikštų „tai, kas buvo būti“. Čia turima galvoje, kad objektams būdingas tam tikras buvimo būdas, dėl kurio jie yra būtent tokie, kokie yra (Met. 1014b16-1015a12, 1029b10-1033a24). Aristoteliškosios…