Tag: tapatybė

  • Tapatybės būtinumas modalinėje predikatų logikoje

  • Tapačiųjų neatskiriamumo principas

  • Leibnizo dėsnis

  • Formalios tapatybės savybės

  • Būtina ir atsitiktinė tapatybė

  • Chisholmo paradoksas

    Standartinėje modalinėje predikatų logikoje priimama nuostata, kad vienas ir tas pats individas gali egzistuoti keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teigiant, kad Sokratas galėjo turėti kitokios formos nosį, numatome, jog egzistuoja (nefaktinis) galimas pasaulis, kuriame Sokratas egzistuoja ir turi kitokios formos nosį – jei šis galimas pasaulis būtų buvęs aktualus, tai Sokratas iš tikrųjų būtų turėjęs kitokią…

  • Necesitizmas / kontingentizmas

    Kontingentizmas – tai pažiūra, kad objektų egzistavimas yra atsitiktinis. Kalbant tiksliau, kontingentistai sutinka, kad (i) dalis objektų egzistuoja atsitiktinai ir kad (ii) galėjo egzistuoti objektai, kurių faktiškai nėra. Dažniausiu atveju kontingentistai laikosi pozicijos, jog tokie konkretūs objektai kaip katės, šunys ar medžiai galėjo neegzistuoti. Taip pat įprastai jie išpažįsta pažiūrą kad net jei, pavyzdžiui, Liudvigas…

  • Neatskiriamųjų tapatybė

    Neatskiriamųjų tapatybės taisyklė – tai metafizinis principas, pagal kurį neįmanoma, kad du objektai pasižymėtų tomis pačiomis savybėmis, bet būtų netapatūs. Simboline forma neatskiriamųjų tapatybės principą galima perteikti tokiu būdu: (NTP) ∀S∀x∀y((Sx ↔ Sy) → x=y), Tai reiškia, kad visoms savybėms S ir visiems individams x ir y galioja tai, kad jei x pasižymi S tada ir tik tada,…

  • Kokybinės ir nekokybinės savybės

    Kokybinės savybės yra tokios savybės, kurios gali būti adekvačiai išreikštos be nuorodos (reference) į konkrečius individus – t. y., nevartojant individinių konstantų, tikrinių vardų, indeksinių žodžių ir pan. Nekokybinės savybės yra tos, kurios negali būti išreikštos tokiu būdu. Tarkime, galima manyti, jog savybė būti tapačiu Adomui negali būti išreikšta nenurodant vardo, todėl ji yra nekokybinė.…

  • Rigidiniai designatoriai

    Rigidiniai designatoriai – tai tokie terminai, kurių semantinė reikšmė visuose galimuose pasauliuose yra vienoda. Vardų atveju tai reiškia, kad vardas yra rigidinis designatorius tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose jis nurodo tą patį objektą. Kadangi daugelis objektų egzistuoja atsitiktinai, dažnai priimama silpnesnė rigidinio designatoriaus samprata, pagal kurią terminas yra rigidinis designatorius tada ir…