Tag: tapatybė

  • Tapatybės būtinumas modalinėje predikatų logikoje

    Kadangi tiek kintamųjų priskyrimo funkciją, tiek ir individinių konstantų denotaciją apibrėžėme globaliai visame modelyje, tai tapatybės būtinumas trivialiai plaukia tiek nekintamo domeno semantikoje, tiek varijuojančio domeno semantikoje, t. y. ⊨NL t1 = t2 → □( t1 = t2) ir ⊨VL t1 = t2 → □(t1 = t2). Kita vertus, pabrėžtina, jog dalis į objektus nurodančių…

  • Tapačiųjų neatskiriamumo principas

  • Leibnizo dėsnis

    Leibnizo dėsnis numato, kad jei a ir b yra tas pats objektas, tai visos savybės, kuriomis pasižymi a, yra ir savybės, kuriomis pasižymi b. Įrodymų teorijos kontekste tapatybė apibrėžiama naudojant dvi aksiomas: refleksyvumą ir Leibnizo dėsnį. Refleksyvumo aksioma teigia, kad: (ref) ⊢ t = t Leibnizo dėsnis teigia, kad: (LD) ⊢ t1 = t2  →…

  • Formalios tapatybės savybės

    Žvelgiant į tapatybę formaliai, ji yra minimalus ekvivalentus santykis, kurio atžvilgiu galioja tapačiųjų neatskiriamumo (indiscernibility of identicals) principas. Sakome, kad bet koks aibės A atžvilgiu apibrėžtas santykis ~ yra ekvivalentus, jei ir tik jei visiems x, y, z ∊ A: 1. x ~ x, t. y. ~ yra refleksyvus santykis; 2. jei x ~ y,…

  • Būtina ir atsitiktinė tapatybė

    Iki Saulo Kripkės darbų formaliojoje galimų pasaulių semantikoje (žr. Modalinė logika) ir kalbos filosofijoje pasirodymo buvo plačiai priimama, kad dalis tapatybių yra atsitiktinės – jei turime du vardus a ir b, kurių prasmė nesutampa, o reikšmė (referentas) yra ta pati, tai teiginys a = b, jei yra teisingas, toks yra a posteriori. Iki Kripkės buvo…

  • Chisholmo paradoksas

    Standartinėje modalinėje predikatų logikoje priimama nuostata, kad vienas ir tas pats individas gali egzistuoti keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teigiant, kad Sokratas galėjo turėti kitokios formos nosį, numatome, jog egzistuoja (nefaktinis) galimas pasaulis, kuriame Sokratas egzistuoja ir turi kitokios formos nosį – jei šis galimas pasaulis būtų buvęs aktualus, tai Sokratas iš tikrųjų būtų turėjęs kitokią…

  • Necesitizmas / kontingentizmas

    Kontingentizmas – tai pažiūra, kad objektų egzistavimas yra atsitiktinis. Kalbant tiksliau, kontingentistai sutinka, kad (i) dalis objektų egzistuoja atsitiktinai ir kad (ii) galėjo egzistuoti objektai, kurių faktiškai nėra. Dažniausiu atveju kontingentistai laikosi pozicijos, jog tokie konkretūs objektai kaip katės, šunys ar medžiai galėjo neegzistuoti. Taip pat įprastai jie išpažįsta pažiūrą kad net jei, pavyzdžiui, Liudvigas…

  • Neatskiriamųjų tapatybė

    Neatskiriamųjų tapatybės taisyklė – tai metafizinis principas, pagal kurį neįmanoma, kad du objektai pasižymėtų tomis pačiomis savybėmis, bet būtų netapatūs. Simboline forma neatskiriamųjų tapatybės principą galima perteikti tokiu būdu: (NTP) ∀S∀x∀y((Sx ↔ Sy) → x=y), Tai reiškia, kad visoms savybėms S ir visiems individams x ir y galioja tai, kad jei x pasižymi S tada ir tik tada,…

  • Kokybinės ir nekokybinės savybės

    Kokybinės savybės yra tokios savybės, kurios gali būti adekvačiai išreikštos be nuorodos (reference) į konkrečius individus – t. y., nevartojant individinių konstantų, tikrinių vardų, indeksinių žodžių ir pan. Nekokybinės savybės yra tos, kurios negali būti išreikštos tokiu būdu. Tarkime, galima manyti, jog savybė būti tapačiu Adomui negali būti išreikšta nenurodant vardo, todėl ji yra nekokybinė.…

  • Rigidiniai designatoriai

    Rigidiniai designatoriai – tai tokie terminai, kurių semantinė reikšmė visuose galimuose pasauliuose yra vienoda. Vardų atveju tai reiškia, kad vardas yra rigidinis designatorius tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose jis nurodo tą patį objektą. Kadangi daugelis objektų egzistuoja atsitiktinai, dažnai priimama silpnesnė rigidinio designatoriaus samprata, pagal kurią terminas yra rigidinis designatorius tada ir…