Intensionalios esatys – tai teiginiai, savybės, santykiai ir panašios esatys. Jos laikomos intensionaliomis, mat jų atžvilgiu negalioja ekstensionalumo principas, numatantis, kad koekstensyvumas yra pakankama sąlyga tapatybei. Pavyzdžiui, savybės turėti širdį ir turėti kepenis laikytinos netapačiomis, nors jos yra koekstensyvios – visi objektai, turintys širdį, turi ir kepenis, ir atvirškčiai – visi objektai, turintys kepenis, turi ir širdį. Panašiai ir teiginių atveju – iš to, kad teiginys, jog 2 + 2 = 4, ir teiginys, kad Vilnius yra gražus miestas, abu yra teisingi, neseka tai, jog šie teiginiai yra tapatūs. Intesionalias esatis derėtų lyginti su ekstensionaliomis esatimis, pavyzdžiui aibėmis, mat pastarųjų individuacija yra ekstensionali: visoms aibėms A ir B galioja, kad jei visiems x, x ∈ A, jei ir tik jei x ∈ B, tai A = B.
Pastebėtina, jog nėra sutariama nei dėl to, ar išvis esama intensionalių esačių, nei, jei sutariama dėl jų egzistavimo, kokia yra jų prigimtis: ar intensionalios esatys yra specifiniai objektai, tarkime, universalijos, ar vis tik jos suformuoja unikalų esačių tipą? (Žr. Aukštesnės eilės logika).