Tag: moralė

  • Determinizmas

    Determinizmas (lot. determino – nustatau ribas) – filosofijos teorija, teigianti visuotinį tikrovės reiškinių tarpusavio ryšį ir priežastinį sąlygotumą. Plačiąja prasme determinizmas yra požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta tvarkai, yra dėsningi. Priežastingumą analizavo antikos filosofai. Demokritas teigė, kad pasaulyje egzistuoja griežta tvarka, visi reiškiniai turi priežastį, o atsitiktinumų nebūna (kauzalinis determinizmas). Finalistinio determinizmo atstovai (Herakleitas, Aristotelis) manė, kad pasaulio sąranga tobula, o…

  • Deontologija

    Deontologija yra moralės ir etikos teorija, kuri teigia, kad teisingumas ir moralumas priklauso nuo veiksmo pobūdžio arba pareigos, o ne nuo jo pasekmių ar rezultatų. Ši etikos teorija teigia, kad tam, kad veiksmas būtų laikomas moraliai teisingu arba neteisingu, svarbu atsižvelgti į pačią veiksmo pobūdį ir pagrindines moralines principus ar vertybes, o ne tik į…

  • Utilitarizmas

    Utilitarizmas yra moralės ir etikos teorija, kuri teigia, kad geriausias veiksmas yra tas, kuris didina naudingumą arba laimę kuo daugiau žmonių. Esme, tai yra pasekmėmis grindžiama požiūrio į etiką priemonė. Utilitarizmo pagrindinis principas yra „didžiausios laimės principas“, kuris tvirtina, kad teisingas veiksmas yra tas, kuris sukelia didžiausią laimę arba malonumą ir mažiausią kentėjimą kuo daugiau…

  • Etika

    Etika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja moralinius principus ir vertybes. Ji siekia suprasti, kaip asmenys turėtų elgtis ir priimti sprendimus, remdamiesi tuo, kas yra teisinga, gera ir moralu. Etika tyrinėja klausimus apie tai, kas yra teisinga arba neteisinga veiksmų atžvilgiu, kokiais pagrindais šie sprendimai priimami, ir kaip žmonės turėtų elgtis tarpusavyje bei bendruomenėje. Tai plačiai…

  • Imanuelis Kantas

    Immanuelis Kantas (1724-1804) yra pagrindinė šiuolaikinės filosofijos figūra. Jis sintezavo ankstyvąjį modernųjį racionalizmą ir empirizmą, nustatė sąlygas daugeliui XIX ir XX a. filosofijos krypčių ir šiandien tebedaro didelę įtaką metafizikai, epistemologijai, etikai, politinei filosofijai, estetikai ir kitoms sritims. Pagrindinė Kanto “kritinės filosofijos” idėja, ypač trijose jo Kritikose: Grynojo proto kritikoje (1781, 1787), Praktinio proto kritikoje…

  • Moraliniai nesutarimai

    Nuo antikos laikų filosofinėse diskusijose, ypač kalbant apie moralės prigimties klausimus, dažnai buvo apeliuojama į moralinius nesutarimus. Pavyzdį pateikia Sekstas Empirikas, kuris garsioje ištraukoje daro išvadą (Richardo Betto vertimas), kad “iš prigimties nėra nieko nei gero, nei blogo”, remdamasis pastebėjimu, kad “tą patį dalyką vienas žmogus laiko blogu, o kitas – geru” (“Prieš etikojus”, 14).…

  • Japonijos Zen budizmo filosofija

    Zen siekia asmenybės tobulumo. Šiuo tikslu įvairiose šio Budos kelio mokyklose meditacija sėdint, vadinama “za-zen”, naudojama kaip pamatinis prāxis metodas, kuris yra ne ideologija, o gyvenimo būdas. Per za-zen dzeno praktikuojantysis bando įkūnyti nediskriminuojančią išmintį meditacinės patirties, vadinamos satori (nušvitimu), atžvilgiu. Išminties atradimo procesas, be kita ko, baigiasi patirtiniu visų daiktų-įvykių lygybės suvokimu. Labiausiai išsiskiriantis…

  • Moralė

    Moralės apibrėžimo klausimas yra moralės teorizavimo tikslo nustatymo klausimas. Šio tikslo nustatymas leidžia mums pamatyti, kad skirtingos moralės teorijos bando užčiuopti tą patį dalyką. Psichologai, antropologai, evoliucijos biologai ir kiti labiau į empiriją orientuoti teoretikai gali rengti savo eksperimentus ar formuluoti hipotezes pernelyg nesureikšmindami konkretaus turinio, kurį turi turėti kodeksas, sprendimas ar norma, kad būtų…