Tag: modalinė logika

  • Būtina ir atsitiktinė tapatybė

  • Aletiniai modalumai

  • Aktualistiniai kvantoriai

  • A priori ir a posteriori

    A priori vadinamas toks pažinimas, kuris nepriklauso nuo patyrimo, o a posteriori – tai pažinimas, kuris remiasi patyrimu. Skirtis tarp a priori ir a posteriori yra epistemologinė, t. y. ji žymi skirtingus žinių pagrindimo būdus. Šią skirtį galime atpažinti jau naujųjų amžių filosofų darbuose. Vienas ryškiausių XVII – XVIII a. racionalistų Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas skyrė…

  • Antrininkų teorija

    Standartinėje modalinėje predikatų logikoje de re modalinės išraiškos interpretuojamos remiantis individų tapatybe skirtinguose galimuose pasauliuose. Sakoma, kad išraiška: (1) buvimas žmogumi yra esminė Antano savybė. – yra teisinga tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose, kuriuose pats Antanas egzistuoja, Antanas pasižymi savybe būti žmogumi. Analogiškas nusakymas galioja ir atsitiktinėms savybėms (keliant reikalavimą atitinkamomis savybėmis…

  • Atstovų aktualizmas

    Aktualizmas – tai pažiūra, jog absoliučiai viskas, kas kažkokiu būdu yra, faktiškai egzistuoja. Atstovų aktualizmas – tai grupė aktualistinių teorijų, kurias jungia pažiūra, jog kasdieniai objektai (stalai, kėdės, žmonės) kiekviename pasaulyje turi atstovą – objektą, pasižymintį tam tikra savybe, jei ir tik jei kasdienis objektas egzistuoja (ar egzistuoja įprastu būdu). Siekiant detaliau eksplikuoti atstovų aktualizmo…

  • Chisholmo paradoksas

    Standartinėje modalinėje predikatų logikoje priimama nuostata, kad vienas ir tas pats individas gali egzistuoti keliuose galimuose pasauliuose. Pavyzdžiui, teigiant, kad Sokratas galėjo turėti kitokios formos nosį, numatome, jog egzistuoja (nefaktinis) galimas pasaulis, kuriame Sokratas egzistuoja ir turi kitokios formos nosį – jei šis galimas pasaulis būtų buvęs aktualus, tai Sokratas iš tikrųjų būtų turėjęs kitokią…

  • De re ir de dicto

    Didelė dalis išraiškų, išreiškiančių propozicines nuostatas, aletinius modalumus (galimybę ir būtinumą), temporalinius teiginius ir panašiai, yra dviprasmės. Pavyzdžiui, išraiškos: (1) Petras mano, kad Aušrinė žvaigždė ryte buvo itin ryški. (2) Sokratas yra būtinai žmogus. (3) Lietuvos Respublikos Prezidentas bus krikščionis demokratas. – yra dviprasmės. Kiekvienu atveju išraišką galime interpretuoti kaip teigiančią kažką arba apie objektą…

  • Esminės ir atsitiktinės savybės

    Šiuolaikinės analitinės metafizikos kontekste galima išskirti tris skirties tarp esminių ir atsitiktinių savybių sampratas: skeptinę-konvencionalistinę (atstovaujamą Willardo V. O. Quine’o), modalinę (siūlomą Saulo Kripkės ir Alvino Plantingos) ir tikrojo apibrėžimo (ginamą Kito Fine’o). Skeptinė konvencionalistinė samprata Vienas iš įtakingiausių analitinės filosofijos atstovų W. V. O. Quine’as kritikavo skirties tarp esminių ir atsitiktinių savybių pagrįstumą. Jis…

  • Galimi pasauliai

    Galimų pasaulių (possible worlds) idėja šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje visų pirma pasitelkiama analizuojant modalinius – galimybę ir būtinumą išreiškiančius – sakinius. Analizuojant tokius sakinius kaip žolė galėjo būti mėlyna ar būtina, kad 2+2=4, sakoma, jog pirmasis yra teisingas, jei ir tik jei yra bent vienas galimas pasaulis, kuriame žolė yra mėlyna, o antrasis yra teisingas tada…