Deontiniai modalumai – tai modalumai, išreiškiantys tai, kas privalu, tai, kas leistina, tai kas, draustina, ir t. t. ir pan. Deontinėje logikoje įprastai įsivedami du modalumai: privalu, kad… bei leistina, kad … . Tai, kad privalu, jog A, reiškia, kad visuose deontiškai prieinamuose galimuose pasauliuose – visuose pasauliuose, kurie moraliniu požiūriu yra idealūs, – A galioja. Pavyzdžiui, yra privalu, kad žmonės nevogtų, mat visuose moraliniu požiūriu idealiuose pasauliuose, žmonės nevagia.
Deontinius modalumus derėtų gretinti kitiems modalumams – tiems, kurie yra objektyvūs, ir tiems, kurie yra episteminiai. Objektyvūs modalumai – tai modalumai, kurie nusako, koks pasaulis pats savaime būtinai yra ar koks jis galėtų būti. O episteminiai modalumai nusako tai, koks pasaulis turi būti ar koks jis gali būti atžvilgiu mūsų turimų žinių. Tai, kad Vilnius ir didžiausiais Lietuvos miestas 2025 metais yra vienas ir tas pats objektas yra objektyvia prasme būtina, nereiškia, jog visi tai žino; taigi, epistemine prasme kai kurių žmonių žinių atžvilgiu tai nėra būtina. Kita vertus, deontiniams modalumams rūpi ne tai, kokia tikrovė turi ar gali būti, ir ne tai, kokia tikrovė turi būti remiantis mūsų turima informacija, bet tai, kokia tikrovė turėtų būti.