Rigidiniai designatoriai – tai tokie terminai, kurių semantinė reikšmė visuose galimuose pasauliuose yra vienoda. Vardų atveju tai reiškia, kad vardas yra rigidinis designatorius tada ir tik tada, kai visuose galimuose pasauliuose jis nurodo tą patį objektą. Kadangi daugelis objektų egzistuoja atsitiktinai, dažnai priimama silpnesnė rigidinio designatoriaus samprata, pagal kurią terminas yra rigidinis designatorius tada ir tik tada, kai jis visuose galimuose pasauliuose, kuriuose objektas egzistuoja, nurodo tą patį objektą.
Rigidinio designatoriaus terminą įvedęs ir išpopuliarinęs Saulas Kripkė vienuose savo tekstuose laikėsi pirmosios (Kripke 1980: 78), kituose – antrosios (plg. Kripke 1971: 146) rigidinio designatoriaus sampratos. Kita vertus, Vardų ir būtinumo pratarmėje Kripkė pažymi, jog jis sąmoningai norėjęs apeiti klausimus, susijusius su galimu individų neegzistavimu (1980: 21/n21).
Po Kripkės darbų kalbos filosofijoje (1971, 1980) plačiai priimama tezė, kad vardai natūralioje kalboje yra rigidiniai designatoriai. Pavyzdžiui, jei turime Veneros vardą „Aušrinė žvaigždė“, tai vardas „Aušrinė žvaigždė“ kiekviename galimame pasaulyje, kuriame egzistuoja Venera, nurodys būtent ją. Remiantis šia vardų semantika galime teigti, kad Aušrinė žvaigždė yra būtinai tapati Vakarinei žvaigždei, nes visuose galimuose pasauliuose vardai „Aušrinė žvaigždė“ ir „Vakarinė žvaigždė“ nurodys tą patį objektą, t. y. Venerą.
Kripkė (1980: 116–144) ir Hilary Putnamas (1975) taip pat pateikė argumentų, remiančių poziciją, jog prigimtines rūšis (natural kinds) žymintys terminai yra rigidiniai designatoriai. Autoriai teigia, jog derėtų priimti, kad tokie terminai kaip vanduo, tigras, vilkas ir panašiai visuose galimuose pasauliuose nurodo tą pačią rūšį. Idėja čia ta, kad faktinis terminų įvardijančių prigimtines rūšis semantinis turinys priklauso nuo to, kokia tikrovė yra iš tikrųjų. Net jei atpažįstame kažkokį objektą kaip tigrą remdamiesi išorinėmis ir galimai atsitiktinėmis šio objekto savybėmis, vis dėlto mūsų terminas „tigras“ vartojamas nurodyti objektus, turinčius vidinę tigrų rūšies atstovų prigimtį. Ši prigimtis yra esminga tik tigrams. Tokiu atveju semantinis šio termino turinys priklauso nuo ekstralingvistinių faktorių, tokių kaip biologinė tigrų ar cheminė vandens sandara. Autorių teigimu, dėl šios priežasties, jei kitame galimame pasaulyje egzistuotų išoriškai į tigrus itin panašūs objektai, kurie nepasižymėtų vidine tigrams būdinga struktūra, mes teigtume, kad šie objektai yra panašūs į tigrus, bet nėra tigrai.
Taip pat dažnai sutinkama, kad kai kurios apibrėžiamosios deskripcijos yra rigidiniai designatoriai. Pavyzdžiui, jei laikomasi nuostatos, kad matematiniai objektai egzistuoja, tai priimama, jog apibrėžiamasis aprašymas natūralusis skaičius, einantis po skaičiaus, einančio po 0 visuose galimuose pasauliuose nurodo vieną ir tą patį objektą, t. y. skaičių 2.
Kita vertus, pastebėtina, kad itin didelė dalis apibrėžiamųjų deskripcijų nėra rigidiniai designatoriai. Pavyzdžiui, net jei „Aušrinė žvaigždė“ nurodo Venerą, kuri faktiniame pasaulyje yra pirmasis itin ryškus dangaus kūnas, matomas iš ryto, apibrėžiamoji deskripcija pirmasis itin ryškus dangaus kūnas, matomas iš ryto skirtinguose galimuose pasauliuose nurodo skirtingus objektus. Tarkime, jei kažkas būtų įvykę Saulės sistemoje taip, kad iš Žemės ryte pirmiausia matytųsi itin ryškus Marsas, tai tokiame galimame pasaulyje išraiška pirmasis itin ryškus dangaus kūnas, matomas iš ryto nurodytų ne Venerą, o Marsą. Tas pats pasakytina ir apie tokias išraiškas kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, aukščiausias žmogus ir panašiai.
Literatūra
Barcan, R., 1961. Modalities and intensional Languages. Synthese, XIII: 303–322.
Kripke S. A., 1971. Identity and Necessity. In: Identity and Individuation, (ed.) M. Munitz, 135–164. New York: New York University Press.
Kripke S. A., 1980. Naming and Necessity. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press.
LaPorte, J., 2022. Rigid Designators. The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Spring 2022 Edition), Edward N. Zalta (ed.), forthcoming URL = <https://plato.stanford.edu/archives/spr2022/entries/rigid-designators/>.
Plantinga, A., 1969. De re et de dicto. Noûs, 3(3): 235–258.
Putnam, H., 1975. The Meaning of ‘Meaning’. Minnesota Studies in the Philosophy of Science 7:131–193.
Plačiau skaityti: klasikinę rigidinių designatorių plėtotę žr. Kripke 1980; iki Kripkės paskaitų ciklo Vardai ir būtinumas publikuotus tekstus, kuriuose vystomos labai panašios idėjos, žr. Barcan 1961, Plantinga 1969; platesnis rigidinių designatorių įkontekstinimas bei sąsajos su kitomis filosofinėmis problemomis aptariamos LaPorte 2022.