Abstraktusis realizmas – tai nuostata, kad galimi pasauliai yra abstrakčios esatys. Šios pozicijos šalininkai skirtingai apibūdina, kas yra galimas pasaulis, tačiau visi sutaria, kad tai kažkas, kas išreiškia būdą visai tikrovei būti kažkokiu būdu. Pavyzdžiui, Robertas M. Adamsas teigia (1974: 211), kad galimas pasaulis yra aibė suderinamų teiginių, kuri yra pilna ta prasme, kad bet kokiam sakiniui galioja, jog arba jis, arba jo neigimas yra pastarosios aibės narys (plg. Carnap 1947: 9), Saulas Kripkė mano (1980: 18), kad galimas pasaulis yra pilnai specifikuotas būdas, kaip pasaulis galėjo būti, Nathano Salmono įsitikinimu (1986: 99, 1989: 6), tai pilnai apibrėžtas scenarijus, kuris galėtų įvykti, o Alvinas Plantinga mano, kad (1974: 44–45, 1976: 143–145) galimi pasauliai – tai maksimalios dalykų padėtys. Abstrakčiajam realizmui priešinga pozicija yra modalinis realizmas, kuriuo remiantis galimi pasauliai – tai esatys, kurios yra konkrečios, t. y. erdvinius ir laikinius požymius turinčios, esatys.
