Dualizmas yra filosofinis požiūris arba teorija, kuri teigia, kad realybė susideda iš dviejų fundamentaliai skirtingų dalykų arba substancijų. Šios dvi substancijos arba esybės gali būti suprantamos kaip skirtingi, neatsiejami ar net priešingi dalykai.
Vienas iš garsiausių ir prieinamiausių pavyzdžių yra psichofizinis dualizmas, kuris teigia, kad sąmonė ir kūnas yra skirtingos substancijos arba esybės. Ši dualistinė požiūrio į psichologiją ir fizinę realybę forma turi senovės šaknų, tačiau tapo garsesnė XX a. filosofijoje, ypač dėl Descartes’o kartezijos dualizmo.
Kartezijos dualizmas tvirtina, kad žmogaus esybė susideda iš dviejų atskirų dalių: mąstantis dvasinis arba sąmonės aspektas ir fizinių procesų kontroliuojantis kūno aspektas. Descartes teigė, kad šie du aspektai sąveikauja tarpusavyje, tačiau yra esminės skirtingos ir nepriklauso nuo vienas kito.
Dualizmas taip pat gali pasireikšti kitose srityse, pavyzdžiui, religijoje arba kultūroje, kai teigiama, kad pasaulis susideda iš gėrio ir blogio, dvasios ir materijos, arba pasaulio ir Dievo. Dualizmas gali būti naudojamas kaip filosofinis įrankis, siekiant paaiškinti tam tikrų reiškinių sudėtingumą arba prieštaravimus realybėje.