Absurdas filosofijoje yra sąvoka, kuri apibūdina situacijas arba būsenas, kurios atrodo beprasmės, absurdiškos arba be prasmės. Ši sąvoka dažnai siejama su egzistencialistiniu filosofijos srautu, ypač su absurdizmu, kuris pasisako, jog gyvenimo esmė yra absurdas.
Absurdas kyla iš įžvalgos, kad pasaulis yra nepatyręs prasmingumo arba logiško ryšio. Tai reiškia, kad žmonės dažnai siekia prasmės, nors visiškai negali suprasti arba paaiškinti realybės esmės. Absurdas kartais sukelia ironišką arba absurdišką jausmą, nes žmonės stengiasi rasti prasmę arba tikslą, nors tai gali būti neįmanoma.
Absurdas gali būti patiriamas tiek individualiai, tiek kolektyviai. Individualus absurdas gali kilti iš jausmo, kad asmeninės pastangos arba tikslai nėra pagrįsti, o kolektyvus absurdas gali kilti iš nepatyrės socialinio arba politinio pasaulio prasmingumo.
Nors absurdas dažnai sukelia jausmą, kad pasaulis yra beprasmis arba absurdiškas, kai kurie filosofai teigia, kad galima rasti prasmę arba išgyventi gyvenimą, priimdami šį absurdiškumą ir kūrybiškai interpretuodami savo patirtį.