Metafizika

Metafizika yra filosofijos šaka, tyrinėjanti būties, egzistencijos, realybės, būtinybės ir galimybės prigimtį, taip pat pasaulio ir visko, kas jame yra, pirmuosius principus ar priežastis. Žodis „metafizika“ kilo iš graikų kalbos, kur „meta“ reiškia „po, už“ ir „fysika“ – „gamta“, todėl iš pradžių šis terminas buvo naudotas nusakant tuos Aristotelio darbus, kurie buvo rašyti po jo gamtos mokslų darbų. Metafizika suskirstoma į keletą pagrindinių sričių: 1. **Ontologija**: Tyrinėja būties prigimtį ir klasifikaciją bei egzistencijos ir tapatumo problemas. 2. **Natūralioji teologija**: Apima dievybės egzistencijos, prigimties ir visatos kilmės klausimus. 3. **Metafizikos epistemologija**: Nagrinėja, kaip mes galime pažinti realybę už pažinimo ribų. 4. **Kosmologija**: Tyrinėja pasaulio ar visatos kilmę, struktūrą ir pabaigą. Metafizika kritiškai svarsto klausimus, kurie yra už gamtamokslinių tyrimų ribų, pavyzdžiui, egzistuoja ar ne egzistuoja abstrakčios sąvokos ir ar galima patikimai pažinti neapčiuopiamas realybes. Per ilgą filosofijos istoriją metafizikos tyrimų sritis išaugo į platų vyksmų ir idėjų spektrą, pritraukdama tiek entuziastingą susidomėjimą, tiek kritišką skeptiškumą. Metafizika kartais kritikuojama už spėlionės pobūdį ir argumentus, kurių negalima patikrinti empiriškai, tačiau ji išlieka viena iš fundamentalių ir iššūkių kupinų filosofijos sričių, sklaidančių žmogaus pažinimą toli už regimųjų ir patiriamųjų ribų.