Nuo antikos laikų filosofinėse diskusijose, ypač kalbant apie moralės prigimties klausimus, dažnai buvo apeliuojama į moralinius nesutarimus. Pavyzdį pateikia Sekstas Empirikas, kuris garsioje ištraukoje daro išvadą (Richardo Betto vertimas), kad “iš prigimties nėra nieko nei gero, nei blogo”, remdamasis pastebėjimu, kad “tą patį dalyką vienas žmogus laiko blogu, o kitas – geru” (“Prieš etikojus”, 14). Dažnai abejotina apibūdinti senovės filosofų mintis pasitelkiant daug vėliau atsiradusias skirtybes ir terminus. Vis dėlto kyla pagunda manyti, kad Sekstas pateikia argumentą prieš metaetikos poziciją, vadinamą “moraliniu realizmu”, ir jos pagrindinę tezę, jog egzistuoja moralinės tiesos, kurios yra objektyvios ta prasme, kad nepriklauso nuo žmogaus praktikos ir mąstymo.
