Zen siekia asmenybės tobulumo. Šiuo tikslu įvairiose šio Budos kelio mokyklose meditacija sėdint, vadinama “za-zen”, naudojama kaip pamatinis prāxis metodas, kuris yra ne ideologija, o gyvenimo būdas. Per za-zen dzeno praktikuojantysis bando įkūnyti nediskriminuojančią išmintį meditacinės patirties, vadinamos satori (nušvitimu), atžvilgiu. Išminties atradimo procesas, be kita ko, baigiasi patirtiniu visų daiktų-įvykių lygybės suvokimu.
Labiausiai išsiskiriantis šios Budos kelio mokyklos bruožas yra teiginys, kad išmintis, lydima užuojautos, pasireiškia kasdieniame gyvenimo pasaulyje bendraujant su savimi, kitais žmonėmis ir gamta. Daugumos žmonių kasdienio gyvenimo pasaulis yra praeinantis transformuojantis etapas, kuriame, filosofine prasme, gyvenama vadovaujantis arba-arba, ego-logine, dualistine mąstymo paradigma ir su ja susijusiomis psichologinėmis būsenomis, tokiomis kaip stresas ir nerimas. Zen reikalauja įveikti šią paradigmą praktikoje, siekiant holistinės ir nedualistinės pažinimo perspektyvos, kad zen praktikuojantis žmogus galėtų ramia dvasia švęsti gyvenimą, nukreiptą į konkrečius kasdienio gyvenimo ir gamtos įvykius. Dėl šios priežasties iš dzen praktikuojančiojo reikalaujama įkūnyti laisvę, išreiškiančią pirminę žmogaus prigimtį, vadinamą “buddos prigimtimi”.
Termino “Zen” reikšmė
Šios Budos kelio mokyklos pavadinimas dzen, kuris reiškia sėdimą meditaciją, kilęs iš kinų kalbos žodžio Chán transliteracijos. Kadangi kiniškas terminas savo ruožtu yra sanskrito termino dhyāna transliteracija, dzen istoriškai kilęs iš ankstyvojo indų budizmo, kur giluminė meditacijos būsena, vadinama samādhi, buvo išskirta kaip vienas iš trijų studijų komponentų, kuriuos budistas privalėjo įvaldyti; kiti du buvo etinių priesakų laikymasis (sīla) ir nediskriminacinės išminties įkūnijimas (prajñā). Meditacija buvo pasirinkta kaip šios mokyklos pavadinimas, nes istorinis Buda pasiekė nušvitimą (nirvaną) praktikuodamas meditaciją. Zen budizmo kontekste nediskriminacinės išminties tobulumas (jpn.: hannya haramitsu; skrt.: prajñāpāramitā) žymi praktinį, patirtinį žinojimą. Tik antraeilis ir išvestinis žodis reiškia teorinį, intelektinį žinojimą.
Zen metodai: Kōan praktika ir tiesiog sėdėjimas
Zen budizmo meditacijos praktikoje iš esmės naudojami du metodai, padedantys praktikuojančiajam pasiekti minėtus tikslus, kartu su paprastais kvėpavimo pratimais, vadinamais “kvėpavimo skaičiaus stebėjimu” (sūsokukan); vienas iš jų yra kōan metodas, o kitas vadinamas “tiesiog sėdėjimu” (shikan taza), kuris yra “vieno veiksmo samādhi” forma. Pavyzdžiui, pirmąjį metodą daugiausia taiko Rinzai dzenbudizmo mokykla, o antrąjį – Sōtō mokykla; tai dvi pagrindinės šios Budos kelio formos mokyklos, šiandien tebeklestinčios Japonijoje. Rinzai mokykloje kōan metodas sukurtas siekiant padėti praktikuojančiajam tapti “zen žmogumi” (Kasulis, 1981), kuris visiškai įkūnija ir išmintį, ir užuojautą. Kōan formuluojamas kaip mįslė ar galvosūkis ir yra sudarytas taip, kad vien tik intelektualiniais samprotavimais neįmanoma jo išspręsti, neperžengus ego sąmonės barjero, privedant ją prie ribos. Zen tiki, kad taip yra todėl, kad ego sąmonė yra sutvirtinta dualistinės sąvokų paradigmos skydu su visomis su ja susijusiomis prielaidomis ir sąlygomis. Tam tikros kultūrinės ir istorinės aplinkos ego sąmonė priima šią paradigmą kaip teisingą, kad galėtų gyventi gyvenimą, įsitvirtinusį kasdienybės požiūriu.
Bibliografija
- Bankei Yōtaku, 2000, The Unborn: The Life and Teachings of Zen Master Bankei, 1622–1693, Norman Waddell (tr.), New York: North Point Press.
- –––. 1994, Bankei Zen: Translations from the Record of Bankei, Yoshito Hakeda (ed.), Peter Haskel (tr.), New York: Grove Press.
- Dōgen, 1975, A Primer of Sōtō Zen: A translation of Dōgen’s Shōbōgenzō Zuimonki, Matsunaga Reiho (tr.), Honolulu: University of Hawaiʽi Press.
- –––, 2002, The Heart of Dōgen’s Shōbōgenzō, Abe Masao and Normal Waddell (tr)., Albany: SUNY Press.
- –––, 2010, Treasury of the True Dharma Eye: Zen master Dogen’s “Shōbōgenzō,” Tanahashi Kazuaki, et al. (tr.), Boston: Shambhala Press, 2 vols.
- Hakuin Ekaku, 1971, The Zen Master Hakuin: Selected Writings. Philip B. Yampolsky (tr.) New York: Columbia University Press.
- –––, 1994, The Essential Teachings of Zen Master Hakuin, Norman Waddell (tr.) Boston: Shambala Press.
- –––, 2010, Wild Ivy: The Spiritual Autobiography of Zen Master Hakuin, Norman Waddell (tr.), Boston: Shambala.
- Huineng, 1976, The Platform Sutra of the Sixth Patriarch, Yampolsky, Philip (tr.), New York: Columbia University Press.
- Musō Soseki, 2010, Dialogues in a Dream, Thomas Yūhō Kirchner (tr.). Kyoto: Tenryu-ji Institute for Philosophy and Religion.
- Rinzai [Linji Yixuan], 1989, Rinzai roku [The Records of Zen Master Rinzai], Tokyo: Iwanami shoten.
- –––, 2009, The Record of Linji, trans. and commentary by Ruth Fuller Sasaki, Thomas Yūhō Kirchner (ed.), Honolulu: University of Hawai‘i Press.
- Takuan Sōhō, 1986, The Unfettered Mind: Writings of the Zen Master to the Sword Master, W. S. Wilson, (tr.), New York: Kodansha International.
- –––, 2012, Sword of Zen: Master Takuan and His Writings on Immovable Wisdom and the Sword Taie, Peter Haskel (tr.) Honolulu: University of Hawaiʽi Press
- Gateless Gate (Mumonkan) 1979, Yamada Kōūn (tr. and commentary), Los Angeles: Center Publications.
- The Blue Cliff Record, 1977, Thomas Clearly et al. (trs.), Boulder, CO: Shambala Press
- Abe, Masao, 1989, Zen and the Western Thought, Honolulu: the University of Hawai‘i Press.
- Austin, James H., 1998, Zen and the Brain, Cambridge, MA: MIT Press.
- Conze, Edward, 1972, Buddhist Wisdom Books: The Diamond Sutra/The Heart Sutra, London: George Allen & Unwin.
- Dumoulin, Heinrich, 1988, Zen Buddhism: A History—India and China, New York: Macmillan Publishing Company.
- –––, 1990, Zen Buddhism: A History—Japan, New York: Macmillan Publishing Company.
- Heine, Steve (ed.), 2014, Zen Kōans, Honolulu: University of Hawai’i.
- Heisig, James W., 2001, Philosophers of Nothingness, Honolulu: University of Hawai’i.
- Heisig, James W., Thomas P. Kasulis, and John C. Maraldo (eds.), 2011, “The Zen Tradition” in Japanese Philosophy: A Sourcebook, Honolulu: University of Hawai‘i Press, pp. 135–232.
- Herrigel, Eugen, 1971, Zen in the Art of Archery, New York: Vintage Books.
- Hori, Victor S., 2003, Zen Sand: The Book of Capping Phrases for Kōan Practice, Honolulu: University of Hawai‘i Press.
- Iriya, Yoshitaka (ed.), 1989, Rinzai roku [The Records of Zen Master Rinzai], Tokyo: Iwanami shoten.
- Izutsu, Toshihiko, 1977, Toward a Philosophy of Zen Buddhism, Boulder: Prajñā Press.
- Kasulis, Thomas P., 2018, Engaging Japanese Philosophy: A Short History, Honolulu: University of Hawaiʽi Press, Ch. 6 “Dōgen.”
- –––, 1981, Zen Action/Zen Person, Honolulu: the University of Hawai’i Press.
- Kim, Hee-Jin, 1987, Dōgen Kigen: Mystical Realist, Tuscon: University of Arizona.
- Nagatomo, Shigenori, 2000, “The Logic of the Diamond Sutra: A is not A, Therefore A” in the Journal of Asian Philosophy, 10 (3): 213–244.
- Nishitani, Keiji, 1982, Religion and Nothingness, Berkeley: University of California Press.
- Sasaki, Ruth Fuller, 1975, The Recorded Sayings of Ch’an Master Lin-chi Hui-chao of Chen Prefecture, Kyōto: Institute for Zen Studies.
- Stone, Jacqueline I, 1999, Original Enlightenment and the Transformation of Medieval Japanese Buddhism, Honolulu: University of Hawaiōi Press.
- Suzuki, D.T., 2010, Zen and Japanese Culture, Princeton: Princeton University Press.
- Suzuki, D.T., 1976, Essays in Zen Buddhism (2nd series), New York: Samuel Weiser Inc.
- –––, 1976, Essays in Zen Buddhism (3rd series), New York: Samuel Weiser Inc.
- –––, 1960, Manual of Zen Buddhism, New York: Grove Press.
- ––– (tr.), 1932, The Lankāvatā ra Sūtra, Boulder: Prajñā Press.
- Thurman, Robert (tr.), 1976, The Holy Teaching of Vimalakīrti, University Park: The Pennsylvania State University Press.
- Ueda, Shizuteru (ed.), 1981, Zen no sekai [The World of Zen]. Tokyo: Risōsha.
- Yanagita, Seizan, 1974, Mu no tankyū; Chūgoku zenbukkyō [Inquiry into Nothing: Chinese Zen Buddhism], Tokyo: Kadokawa shoten.
- Yuasa, Yasuo, 2003, “Shinsōshinri no genshōgakunōto” [Phenomenological Notes on Depth-psychology], in Yuasa Yasuo Zenshū [Complete Works of Yuasa Yauso], Tokyo: Hakua shobō, 2003, vol. 4.
- –––, 1987, The Body: An Eastern Mind-Body Theory, Nagatomo Shigenori and Thomas P. Kasulis (tr.), Albany: State University of New York Press.
- –––, 1993, The Body, Self-Cultivation and Ki-Energy, Shigenori Nagatomo and Monte S. Hull (trans.), Albany: State University of New York Press.