Moralė

Moralės apibrėžimo klausimas yra moralės teorizavimo tikslo nustatymo klausimas. Šio tikslo nustatymas leidžia mums pamatyti, kad skirtingos moralės teorijos bando užčiuopti tą patį dalyką. Psichologai, antropologai, evoliucijos biologai ir kiti labiau į empiriją orientuoti teoretikai gali rengti savo eksperimentus ar formuluoti hipotezes pernelyg nesureikšmindami konkretaus turinio, kurį turi turėti kodeksas, sprendimas ar norma, kad būtų laikomi išskirtinai moraliais.

Turinys
  1. Ar moralė yra pakankamai vieninga, kad ją būtų galima apibrėžti?
  2. Aprašomosios sąvokos “moralė” apibrėžtys
  3. Normatyviniai “moralės” apibrėžimai
    1. Moralė, susijusi su elgesio reakcijos normomis
  4. Literatūra

Ar moralė yra pakankamai vieninga, kad ją būtų galima apibrėžti?

Jau pats šio enciklopedijos straipsnio egzistavimas suponuoja prielaidą, kad egzistuoja tam tikras vienijantis bruožų rinkinys, pagal kurį visos moralės sistemos laikomos moralės sistemomis. Tačiau Sinnott-Armstrong (2016) tiesiogiai prieštarauja analogiškai hipotezei, susijusiai su moraliniais sprendimais, ir taip pat, atrodo, laikosi nuomonės, kad pati moralė nėra vieninga sritis. Jis nurodo, kad moralinių vertinimų negalima suvienodinti apeliuojant į žalos kitiems sąvoką, nes esama tokių dalykų kaip moraliniai idealai ir esama nepavojingo elgesio, kurį nemažai žmonių laiko moraliai neteisingu: Sinnott-Armstrongas pateikia tokius pavyzdžius kaip kanibalizmas ir vėliavų deginimas. Tai, ar žmonės, smerkiantys tokį elgesį moraliniu požiūriu, yra teisūs, iš esmės neturi reikšmės klausimui, ar toks elgesys apskritai laikytinas moraliu.

Aprašomosios sąvokos “moralė” apibrėžtys

Pradinis naivus bandymas apibūdinti “moralę” gali reikšti, kad tai yra svarbiausias visuomenės nustatytas ir jos narių priimtas elgesio kodeksas. Tačiau dėl to, kad egzistuoja didelės ir nevienalytės visuomenės, kyla konceptualių tokio aprašomojo apibrėžimo problemų, nes gali nebūti tokio visos visuomenės kodekso, kuris būtų laikomas svarbiausiu. Todėl galima pasiūlyti apibrėžtį, pagal kurią “moralė” reiškia svarbiausią elgesio kodeksą, kurį pasiūlo ir priima bet kuri grupė ar net pavienis asmuo. Skirtingos moralės – kai “moralė” suprantama taip – gali ne tik apimti tam tikrus draudimus kenkti (tam tikriems) kitiems, bet ir gana smarkiai skirtis savo turiniu.

Normatyviniai “moralės” apibrėžimai

Tie, kurie “moralę” vartoja norminiu požiūriu, mano, kad moralė yra (arba būtų) elgesio kodeksas, atitinkantis šią sąlygą: visi racionalūs asmenys, esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms, jam pritartų. Iš tiesų tai yra tikėtina pagrindinė “moralės” normatyvine prasme apibrėžimų schema. Nors kai kurie mano, kad joks kodeksas negali atitikti šios sąlygos, daugelis teoretikų mano, kad yra toks, kuris ją atitinka; pirmuosius galime vadinti “moraliniais skeptikais”, o antruosius – “moraliniais realistais” (žr. įrašus LINK: moralinis skepticizmas ir moralinis realizmas).

Moralė, susijusi su elgesio reakcijos normomis

Ekspresyvistai, kalbėdami apie moralę, nemano, kad egzistuoja koks nors objektyvus moralės turinys, kuriuo būtų galima pagrįsti tai, ką anksčiau vadinome “esminiu apibrėžimu”. Veikiau jie aiškiai pripažįsta, kad egzistuoja didelė įvairovė tarp to, kokias taisykles ir idealus skirtingi žmonės pateikia kaip moralę normatyvine prasme. Ir jie abejoja, ar ši įvairovė yra suderinama su moraliniu realizmu. Vadinasi, jiems reikia pasiūlyti tam tikrus vienijančius šių skirtingų taisyklių ir idealų rinkinių bruožus, nepaisant jų turinio skirtumų. Dėl šio spaudimo kai kurie ekspresyvistai galiausiai pasiūlo aiškius aiškinimus apie išskirtinai moralinį požiūrį, kurio galima laikytis tam tikro veiksmo simbolio ar rūšies atžvilgiu. Žinoma, šiais aprašymais galima pagrįsti įvairias moralės formas aprašomąja prasme. Tačiau jie taip pat gali būti laikomi vienos iš moralinio realizmo formų pagrindu.

Literatūra

  • Alexander, Richard, 1987, The Biology of Moral Systems, New York: Routledge.
  • Anscombe, G. E. M., 1958, “Modern Moral Philosophy”, Philosophy, 33(124): 1–19. doi:10.1017/S0031819100037943
  • Aquinas, Thomas, c.1270, Summa Theologiae, Paris.
  • Baier, Kurt, 1958, The Moral Point of View, Ithaca, NY: Cornell University Press.
  • Baumard, Nicolas, Jean-Baptiste André, and Dan Sperber, 2013, “A Mutualistic Approach to Morality: The Evolution of Fairness by Partner Choice”, Behavioral and Brain Sciences, 36(1): 59–78. doi:10.1017/S0140525X11002202
  • Bentham, Jeremy, 1789, An Introduction to the Principles of Morals and Legislation, New York: Prometheus Books, 1988.
  • Brink, David, 1997, “Kantian Rationalism: Inescapability, Authority, and Supremacy”, in Ethics and Practical Reason, Garrett Cullity and Berys Gaut (eds.), Oxford: Oxford University Press, pp. 255–291.
  • Churchland, Patricia, 2011, Braintrust: What Neuroscience Tells Us About Morality, Princeton, NJ: Princeton University Press.
  • Curry, Oliver Scott, 2016, “Morality as Cooperation: A Problem-Centred Approach”, in The Evolution of Morality, Todd K. Shackelford and Ranald Hansen (eds.), Cham: Springer, pp. 27–51. doi:10.1007/978-3-319-19671-8_2
  • Darwall, Stephen, 2006, The Second-person Standpoint: Morality, Respect, and Accountability, Cambridge, MA: Harvard University Press.
  • De Waal, Frans, 1996, Good Natured: The Origins of Right and Wrong in Humans and Other Animals, Cambridge, MA: Harvard University Press.
  • Doris, John M. and The Moral Psychology Research Group (eds.), 2010, The Moral Psychology Handbook, Oxford: Oxford University Press. doi:10.1093/acprof:oso/9780199582143.001.0001
  • Durkheim, Émile, 1906 [2009], “La Détermination du fait moral”. Collected in Sociologie et Philosophie, Paris: Félix Alcan, 1924. Translated as “The Determination of Moral Facts” in Sociology and Philosophy, David Pocock (ed. and trans.), 1953, Reprinted Routledge revivals. London: Routledge, 2009, pp. 16–31.
  • Dworkin, Ronald, 1986, Law’s Empire, Cambridge, MA: Belknap Press.
  • Dwyer, Susan, Bryce Huebner, and Marc D. Hauser, 2010, “The Linguistic Analogy: Motivations, Results, and Speculations”, Topics in Cognitive Science, 2(3): 486–510. doi:10.1111/j.1756-8765.2009.01064.x
  • Edel, Abraham, 1962, “Anthropology and Ethics in Common Focus”, The Journal of the Royal Anthropological Institute of Great Britain and Ireland, 92(1): 55–72. doi:10.2307/2844321
  • Finnis, John, 1980, Natural Law and Natural Rights, Oxford: Oxford University Press.
  • Foot, Philippa, 1958a, “Moral Beliefs”, Proceedings of the Aristotelian Society, 59: 83–104. doi:10.1093/aristotelian/59.1.83
  • –––, 1958b, “Moral Arguments”, Mind, 67(268): 502–513. doi:10.1093/mind/LXVII.268.502
  • –––, 1972, “Morality as a System of Hypothetical Imperatives”, The Philosophical Review, 81(3): 305–316. doi:10.2307/2184328
  • Frankena, William, 1963, “Recent Conceptions of Morality”, in G. Nakhnikian and H. Castañeda (eds.), Morality and the Language of Conduct, Detroit, MI: Wayne State University Press, pp. 1–24.
  • –––, 1973, Ethics, Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-Hall.
  • –––, 1980, Thinking about Morality, Ann Arbor, MI: University of Michigan Press.
  • Gert, Bernard, 2005, Morality: Its Nature and Justification, Revised Edition, New York: Oxford University Press.
  • Gibbard, Allan, 1990, Wise Choices, Apt Feelings, Cambridge, MA: Harvard University Press.
  • Goldman, Alan H., 2009, Reasons from Within: Desires and Values, New York: Oxford University Press. doi:10.1093/acprof:oso/9780199576906.001.0001
  • Gray, Kurt, Liane Young, and Adam Waytz, 2012, “Mind Perception Is the Essence of Morality”, Psychological Inquiry, 23(2): 101–124. doi:10.1080/1047840X.2012.651387
  • Greene, Joshua, 2013, Moral Tribes: Emotion, Reason, and The Gap between Us and Them, New York: Penguin.
  • Haidt, Jonathan, 2006, The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom, New York: Basic Books.
  • –––, 2011, The Righteous Mind: Why Good People Are Divided by Politics and Religion, New York: Pantheon.
  • Haidt, Jonathan and Selin Kesebir, 2010, “Morality”, in S. Fiske, D. Gilbert, and G. Lindzey (eds.), Handbook of Social Psychology, 5th Edition, Hobeken, NJ: Wiley, pp. 797–832.
  • Hare, R.M., 1952, The Language of Morals, New York: Oxford University Press.
  • –––, 1963, Freedom and Reason, New York: Oxford University Press.
  • –––, 1981, Moral Thinking, New York: Oxford University Press.
  • Harman, Gilbert, 1975, “Moral Relativism Defended”, The Philosophical Review, 84(1): 3–22. doi:10.2307/2184078
  • Hauser, Marc, 2006, Moral Minds: How Nature Designed our Universal Sense of Right and Wrong, New York: Harper Collins.
  • Hobbes, Thomas, 1660 [1994], Leviathan, edited by Edwin Curly, Indianapolis: Hackett Publishing Company, 1994.
  • –––, 1658 and 1651 [1991], Man and Citizen, (translations of six chapters of De Homine (1658) and all of De Cive (1651)), edited by Bernard Gert, Indianapolis: Hackett Publishing Company, 1991.
  • Hooker, Brad, 2001, Ideal Code, Real World: A Rule Consequentialist theory of Morality, Oxford: Clarendon Press.
  • Hume, David, 1751 [1975], Enquiries concerning Human Understanding and concerning the Principles of Morals, edited by L.A. Selby-Bigge, 3rd edition revised by P.H. Nidditch, Oxford: Clarendon Press, 1975.
  • Kant, Immanuel, 1785 and 1797 [1993], Groundwork of the Metaphysics of Morals: with On a Supposed Right to Lie because of Philanthropic Concerns, 3rd edition, translated by J. Ellington, Indianapolis: Hackett, 1993.
  • Kelly, Daniel, Stephen Stich, Kevin J. Haley, Serena J. Eng, and Daniel M. T. Fessler, 2007, “Harm, Affect, and the Moral/Conventional Distinction”, Mind & Language, 22(2): 117–131. doi:10.1111/j.1468-0017.2007.00302.x
  • Klenk, Michael, 2019, “Moral Philosophy and the ‘Ethical Turn’ in Anthropology”, Zeitschrift Für Ethik Und Moralphilosophie, 2(2): 331–353. doi:10.1007/s42048-019-00040-9
  • Laidlaw, James, 2016, “The Interactional Foundations of Ethics and the Formation and Limits of Morality Systems”, HAU: Journal of Ethnographic Theory, 6(1): 455–461. doi:10.14318/hau6.1.024
  • Liao, S. Matthew (ed.), 2016, Moral Brains. The Neuroscience of Morality, New York: Oxford University Press. doi:10.1093/acprof:oso/9780199357666.001.0001
  • –––, 1999, Dependent Rational Animals, Chicago: Open Court.
  • Machery, Edouard, 2012, “Delineating the Moral Domain”, Baltic International Yearbook of Cognition, Logic and Communication, 7(1): 1–14. doi:10.4148/biyclc.v7i0.1777
  • Machery, Edouard and Ron Mallon, 2010, “The Evolution of Morality”, in Doris and The Moral Psychology Research Group 2010: 3–46.
  • MacIntyre, Alasdair, 1957, “What Morality Is Not”, Philosophy, 32(123): 325–335. doi:10.1017/S0031819100051950
  • –––, 1999, Dependent Rational Animals, Chicago: Open Court.
  • Mikhail, John, 2007, “Universal Moral Grammar: Theory, Evidence and the Future”, Trends in Cognitive Sciences, 11(4): 143–152. doi:10.1016/j.tics.2006.12.007
  • Mill, John Stuart, 1861 [2002], Utilitarianism, edited by G. Sher, Indianapolis: Hackett, 2002.
  • Moore, G.E., 1912, Ethics, New York: H. Holt.
  • –––, 1903, Principia Ethica, New York: Cambridge University Press, 1993.
  • Prinz, Jesse, 2007, The Emotional Construction of Morals, Oxford: Clarendon Press.
  • Prinz, Jesse and Shaun Nichols, 2010, “Moral Emotions”, in Doris and The Moral Psychology Research Group 2010: 111–146.
  • Rawls, John, 1971, A Theory of Justice, Cambridge, MA: Harvard University Press.
  • Roedder, Erica and Gilbert Harman, 2010, “Linguistics and Moral Theory”, in Doris and The Moral Psychology Research Group 2010: 273–296.
  • Scanlon, T. M., 1982, “Contractualism and Utilitarianism”, in Utilitarianism and Beyond, Amartya Sen and Bernard Williams (eds.), Cambridge: Cambridge University Press, 103–128. doi:10.1017/CBO9780511611964.007
  • –––, 1998, What We Owe to Each Other, Cambridge, MA: Harvard University Press.
  • –––, 2011, “What is Morality?” in J. Shephard, S. Kosslyn, and E. Hammonds (eds.), The Harvard Sampler: Liberal Education for the Twenty-First Century, Cambridge, MA: Harvard University Press, pp. 243–66.
  • Sidgwick, Henry, 1874, Methods of Ethics, Indianapolis: Hackett Pub. Co., 1981.
  • Singer, Peter, 1993, Practical Ethics, 2nd Edition, Cambridge: Cambridge University Press.
  • Sinnott-Armstrong, Walter (ed.), 2008, Moral Psychology Volume 1, The Evolution of Morality: Adaptations and Innateness, Cambridge, MA: MIT Press.
  • –––, 2016, “The Disunity of Morality”, in Liao 2016: 331–354.
  • Skorupski, John, 1993, “The Definition of Morality”, Royal Institute of Philosophy Supplement, 35: 121–144. doi:10.1017/S1358246100006299
  • Smart, J. J. C., 1956, “Extreme and Restricted Utilitarianism”, The Philosophical Quarterly, 6(25): 344–354. doi:10.2307/2216786
  • Smith, Michael, 1994, The Moral Problem, Oxford: Blackwell.
  • Sprigge, Timothy L. S., 1964, “Definition of a Moral Judgment”, Philosophy, 39(150): 301–322. doi:10.1017/S0031819100055777
  • Strawson, P. F., 1961, “Social Morality and Individual Ideal”, Philosophy, 36(136): 1–17. doi:10.1017/S003181910005779X
  • Thomson, J.J. and G. Dworkin (eds.), 1968, Ethics, New York: Harper & Row.
  • Toulmin, Stephen, 1950, An Examination of the Place of Reason in Ethics, Cambridge: Cambridge University Press.
  • Turiel, Elliot, 1983, The Development of Social Knowledge: Morality and Convention, Cambridge: Cambridge University Press.
  • Warnock, Geoffrey, 1971, The Object of Morality, London: Methuen.
  • Westermarck, Edward, 1960, Ethical Relativity, Paterson, N.J.: Littlefield, Adams.
  • Williams, Bernard, 1985, Ethics and the Limits of Philosophy, London: Fontana.
  • Wong, David B., 1984, Moral Relativity, Berkeley CA: University of California Press.
  • –––, 2006, Natural Moralities: A Defense of Pluralistic Relativism, New York: Oxford University Press. doi:10.1093/0195305396.001.0001
  • –––, 2014, “Integrating Philosophy with Anthropology in an Approach to Morality”, Anthropological Theory, 14(3): 336–355. doi:10.1177/1463499614534554
  • Wren, T.E. (ed.), 1990, The Moral Domain: Essays in the Ongoing Discussion Between Philosophy and the Social Sciences, Cambridge, MA: MIT Press.

Susijusios sąvokos:

, , ,